pliūruoti

pliūrúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. murkti, murkuoti (apie katę): Katinas, atsisėdęs iš šalies, pliūrúoja – nori, kad ėst duotum Krs. 2. verkti (ko norint): Ko tas vaikas vis pliūrúoja? Sb. 3. prastai ar netvarkingai rengtis, vilkėti: Nesitaiso (nesipuošia) jinai, pliūrúoja, ir tiek Pg. 4. eiti pasigėrusiam, svirduliuojant: Ve ans pliūrúo[ja], t. y. eina girtas J.